LNZDMA

Lietuvos nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacija

LNŽDMA Naujienos Ištrauka iš 7 Italijos kanalo VCDNews žinių

Kalendorius

<<  Lapkritis 2019  >>
 Pi  An  Tr  Ke  Pe  Še  Se 
      1  2  3
  4  5  6  7  8  910
11121314151617
18192021222324
252627282930 

Prisijungti





Ištrauka iš 7 Italijos kanalo VCDNews žinių

2009 m. rugsėjo 4-7 d. Šiaurės Italijoje, Alpėse, Vigezzo slėnyje vyko kasmetinė Tarptautinė kaminkrėčių  šventė. Šioje, gilias tradicijas turinčioje šventėje, vykstančioje jau 28 kartą, pirmą kartą dalyvavo Nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacijos narių delegacija.. Malonu, kad  Lietuvos delegacijai, kaip naujokei ir vienintelei Rytų Bloko šalių atstovei, tiek šventės organizatoriai, tiek Italijos žiniasklaida, tiek kitų šalių delegacijų atstovai, parodė šiltą ir išskirtinį  dėmesį.

Šventėje dalyvavo apie 800 kaminkrėčių iš Italijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Anglijos, Škotijos, JAV, Suomijos (iš viso 27 šalių atstovai).

Tarptautinės kaminkrėčių  šventės susitikimai, eitynės, renginiai vyko keliuose Vigezzo slėnio miesteliuose: Toceno, Malesco, Baveno. Bet didžiausias paradas vyko Santa Maria Magiorės miestelyje, kur visi šventės dalyviai,juodomis kaminkrėčių uniformomis, „apsiginklavę“ senoviškais darbo įrankiais (kai kurie išliko nepakitę per šimtmečius ir yra naudojami iki šiol), ėjo siauromis, vingiuotomis kalnų miestelio gatvėmis, apgultomis žmonių, stebinčių eiseną. Kaminkrėčiai dalijo vaikams saldainius, sagas, įvairius suvenyrus, tepliojo veidus anglimi. Žmonės mielai leidosi tepliojami, nes tikima, jog tai atneša laimę.

Šimtmečius trunkanti kaminkrėčių istorija prasidėjo šiame, Vigezzo slėnyje. Jau XIV amžiuje slėnio gyventojai keliaudavo po Europą valydami kaminus. Tarp slėnio gyventojų  ši profesija buvo tokia populiari, kad  XVI amžiuje sudarytame žemėlapyje Vigezzo slėnis pavadintas „Kaminkrėčių slėniu'. Liūdna šioje istorijoje yai, kad ši profesija taip pat asocijuojasi su vaikų išnaudojimu. Šimtai 6-7 metų vaikų iš vargingų šeimų būdavo  „išnuomuojami“ meistrui sezonui (nuo rugsėjo iki balandžio mėn.). Atrinkdavo pačius liesiausius, smulkiausius, kad tilptų į kaminą. Mažųjų kaminkrėčių gyvenimas buvo pilnas sunkumų, kančių, bado, šalčio. Daug jų žūdavo užstrigę kaminuose, apsinuodiję smalkėmis. Šis reiškinys tęsėsi net iki 1920-1930 metų, kai atsirado ir kitos šildymo sistemos. 

Siekiant napamiršti praeities ir parodyti pagarbą  kaminkrėčio profesijai, išgarsinusiai Vigezzo slėnį, Santa Maria Magiores miestelyje įkurtas Kaminkrėčių  muziejus. Jame gausu istorinės medžiagos, įrodančios sunkų kaminkrėčių gyvenimą.Kadangi ši profesija ir jos tradicijos pasklido po pasaulį iš Vigezzo slėnio, suprantama ir prasminga, jog kaminkrėčiai iš viso pasaulio susirenka į tarptautinę šventę, prie savo profesijos ištakų.